Radijo mėgėjų etika ir darbo eteryje praktika

RADIJO MĖGĖJO KODEKSAS

  1. Radijo mėgėjas yra atidus… Jis niekuomet nesinaudoja eteriu tam, kad atimtų malonumą iš kitų.
  2. Radijo mėgėjas lojalus… Jis skatina kitus ir teikia paramą draugams radijo mėgėjams, savo vietiniam radijo klubui, savo šalies radijo mėgėjų organizacijai, atstovaujančiai mėgėjišką radiją.
  3. Radijo mėgėjas yra pažangus… Siekia, kad jo stotis atitiktų naujausius techninės pažangos reikalavimus, būtų įrengta kokybiškai ir dirbtų efektyviai, o jo darbo eteryje praktika būtų be priekaištų.
  4. Radijo mėgėjas yra draugiškas… Dirba eteryje lėtai ir kantriai, atsižvelgdamas į kitų interesus, jei reikia, padeda pradedančiajam. Parama, bendradarbiavimas, pakantumas ir tolerancija – svarbiausi radijo mėgėjiškos dvasios ženklai.
  5. Radijo mėgėjas ne egoistas… Radijas yra jo hobis. Mėgėjas niekad neleis, kad šis pomėgis trukdytų atlikti namų, darbo, mokslo ar visuomenines pareigas.
  6. Radijo mėgėjas yra patriotas… Jo žinios ir stotis visuomet pasiruošę tarnauti savo šaliai ir visuomenei.

Šį kodeksą pirmą kartą suformulavo JAV radijo mėgėjas Paul M. Segal -9EEA. Praėjo daugiau nei 70 metų, tačiau nė vienas šių teiginių nepaseno. Tačiau ar daug kas iš mūsų gali ranką pridėjęs prie širdies pasakyti, kad niekada jam nenusižengė?

DARBAS RADIJO STOTIMI

Gera darbo eteryje praktika kiekvienam radijo mėgėjui svarbi mažiausiai dėl trijų priežasčių:
1) atlikti visus veiksmus, laikantis taisyklių;
2) dirbti pakankamai aktyviai, bet tuo pačiu efektyviai, ir kiek įmanoma paprastai,
3) siekti kompetencijos.

Darbo eteryje praktikos būtinumas pradedančiajam radijo mėgėjui atrodo baisus dalykas, tačiau, kaip ir kitose srityse, greitai paaiškėja, kad dauguma procedūrų, įpročių bei tradicijų ir sudaro šio poreikio pagrindą bei reikalauja įgūdžių. Ši praktika vystėsi kelis dešimtmečius. Viena radijo mėgėjų judėjimą reguliuojančių institucijų funkcijų yra formalizuoti ir skatinti gerą tipinę darbo eteryje praktiką, siekiant, kad ji taptų universali ir kiekvienam priimtina. Dauguma šios praktikos elementų naudojamasi ilgą laiką, dalis išugdyta, atsižvelgiant į aplinkybių, reikalavimų ir technologijos pokyčius.

Anksčiau vienodi tipiniai reikalavimai tiko visoms procedūroms. Dabar situacija nuolat keičiasi. Atskirai tenka kalbėti apie darbą CW, mikrofonu, skaitmeniniu režimu ar per retransliatorių. Darbo telegrafu ir telefonu praktika gerai nusistojusi, gi skaitmeniniai režimai yra naujovė, dar naujesnis dalykas - darbas per retransliatorių. Jei kurie nors praktikos elementai “užkliūva”, jie tobulinami, kol tampa priimtini daugumai užsiimančių atitinkama veiklos rūšimi. Darbas eteryje užima daugiau nei 50 % mėgėjiškos veiklos laiko. Reikia šį laiką išnaudoti produktyviai.

RYŠIO UŽMEZGIMAS

Geriausias būdas tai padaryti, ypač mėgėjiškos veiklos pradžioje - klausyti, ar dirba eteryje kokia nors stotis, perduodanti CQ, ir pabandyti pakviesti ją. Tai reikalauja trupučio kantrybės, bet būtent kantrybė ir yra tai, ko mes turime pirmiausia išmokti, norėdami pasiekti harmonijos, naudodamiesi bendrais mėgėjiškais dažnių diapazonais.

Išgirdę stotį, siunčiančią CQ, suderinkite savo siųstuvą tos stoties dažniu, palaukite, kol stotis praneša, kad klausosi, tada kvieskite ją maždaug taip: “LY2MM, LY2MM, čia LY2RD, LY2 Romas Danguolė, klausau.” Telegrafu tai atrodys taip: “LY2MM, LY2MM de LY2RD LY2RD AR.” Jei stotis neatsako nei jums, nei kitam korespondentui, kvietimą galima pakartoti; trumpi kartotiniai kvietimai yra geriau nei ilgi. Labai tikėtina, kad jei potencialus korespondentas jus girdi, jis išgirs ir sureaguos į jūsų pirmąjį kvietimą. Retai kada mėgėjai, pasiuntę CQ, klausosi ne tiksliai tuo pačiu dažniu, o jei taip daro, informuoja apie tai.

Atkreipkite dėmesį į pabaigos signalus. Kiekvienas jų turi tam tikrą reikšmę, besiklausančiam daug pasakančią apie ryšio “būklę”. Aukščiau panaudotas išsireiškimas AR reiškia: “Aš jus girdžiu ir kviečiu. Gal galėtumėte man atsakyti?”

Atsakydama į jūsų kvietimą, kviečiama stotis atsakys: LY2RD de LY2MM R… “Roger” (R) reiškia, kad jūsų šaukinys priimtas teisingai – “PRIIMTA”. To nesiunčiama, jei ne viskas priimta teisingai. Tenka pastebėti, kad, užmezgant ryšį anglų kalba, išsireiškimas “Roger” yra raidės R fonetinis ekvivalentas tik šiuo atveju. Įprastinis raidės R fonetinis ekvivalentas yra “Romeo”.

Gali būti, kad LY2MM girdi LY2RD, tačiau dalies šaukinio jis nepriėmė. Tokiu atveju jis atsakys: “RD, prašau pakartoti savo šaukinį, čia LY2MM”, arba telegrafu: “QRZ? LY2? de LY2MM k”. Dėl trukdžių (QRM) ar atmosferinių triukšmų šiomis procedūromis tenka naudotis gana dažnai.

BENDRASIS KVIETIMAS (CQ)

Jei jūs nieko negirdite siunčiant CQ, galite pabandyti pats pakviesti ryšiui kitus. Geriausiai būtų susilaikyti nuo CQ siuntimo, nebent jūs norite užmegzti ryšį su bet kuo, kas tik jus pakvies, nes CQ reiškia “Aš noriu užmegzti ryšį su bet kuria stotimi”. Jei jūs to nenorite, tada CQ nesiųskite, arba darykite tai apibrėžtai. Siuntimas CQ gali būti kiek ilgesnis, nei tam tikros stoties kvietimas, kadangi jūs tuo stengiatės patraukti eilinių klausytojų dėmesį, įskaitant tuos, kurie tada eteryje ieško, ką pakviesti. Vienok, venkite dažnai pasitaikančios darbo klaidos, siųsdami CQ be galo, kas kelia triukšmą eteryje ir atbaido potencialius jūsų “klientus”. Bendras kvietimas turėtų atrodyti maždaug taip: “CQ CQ CQ de LY2AA LY2AA LY2AA k”. Panašiai skambėtų ir dirbant telefonu. Po to daroma pauzė pasiklausyti, ar nėra jus kviečiančių, ir, jei tokių nėra, o dažnis neužimtas, galima pabandyti dar kartą.

Trumpi kvietimai ir dažnos pauzės yra geriausias būdas užmegzti ryšį, sukeliant mažiausiai trukdžių. Ši procedūra ypač lengva, kai aparatūra turi vadinamąją VOX ar BK sistemą, leidžiančią klausytis pauzėse tarp perduodamų žodžių ar ženklų.

RYŠIO EIGA

Ryšio metu būtina laikytis stočių identifikavimo reikalavimų, nustatytų radijo mėgėjų taisyklėse.

Etinių apribojimų, apie ką galima kalbėti ryšio metu, nėra, nors patariama vengti prieštaringų temų, susietų su politika ir morale. Viską darykite nuoširdžiai ir taktiškai, prisimindami, kad pokalbis nėra privatus, ir daugelis kitų, įskaitant ir potencialius mėgėjus, gali jūsų klausytis.

Stenkitės vengti nieko neinformuojančių frazių, procedūrų ir tuštybių, darančių ryšį nuobodų, pvz. perduodant “kaip sakoma”, “bendru atveju’, “ahmm” ir pan. telefonu ar keliskart kartojant vadinamąjį “dvigubą brūkšnį” (-…-) telegrafu. Dirbdamas tiek telefonu, tiek telegrafu, stenkitės būti neformalus, draugiškas bei iškalbus, ir radijo mėgėjiškas ryšys su jumis visiems kels malonias emocijas.

Ryšio metu, jei, pereidami į priėmimą, norite girdėti tik tam tikro korespondento signalą, sakote: “klausau jūsų”, o telegrafu - pabaigoje perduodate KN, tuo leisdami suprasti, kad norite, jog jums atsakytų tik ta stotis, su kuria užmegztas ryšys. Jei jums priimtina, kad kas nors įsiterptų į pokalbį, tada pakanka perduoti “klausau” balsu, arba K telegrafu. Suprantama, išgirdus KN, pulti kviesti korespondentą, kad ir kaip jis jums būtų reikalingas – didžiausio nemandagumo ženklas.

RYŠIO PABAIGA

Jei nusprendėte baigti ryšį, baikite jį kuo skubiau. Jūsų korespondentui parodžius norą baigti ryšį, nesistenkite užtęsti pokalbį, sakydami “Aš jūsų neužlaikysiu”, o po to dar ilgai nenutraukdami pokalbio. Išreikškite savo malonumą dėl užmegzto ryšio ir nutraukite jį. Jei jūs nenorite užmegzti daugiau ryšių, perduokite į eterį, kad paliekate dažnį (QSY) ar išjungiate stotį (QRT, CL).Visa tai įrodo, kad mėgėjiški radijo ryšiai yra nuoširdžių ir broliškai nusiteikusių žmonių pomėgis, tuo pačiu metu jie puoselėja operatoriaus tvarkingumą ir pažymi organizuotumą.

Elgesio eteryje neapibrėžia jokios taisyklės, nedaug apie tuos dalykus kalbama ir galiojančiose radijo mėgėjų taisyklėse. Procedūros, kurias priima patys radijo mėgėjai, yra netgi svarbesnės už oficialias, kadangi jos parodo, kad radijo mėgėjai – tai ne grupelė radijo entuziastų, žaidžiančių pagal atsitiktinės mados nuostatas, o organizuota ryšių tarnyba su išskirtinėmis ir ypatingomis procedūromis, pritaikytomis specifiniams poreikiams.

MANDAGUMAS

Viena blogiausių manierų, dirbant mėgėjiškuose dažnių diapazonuose - siųstuvo derinimas ar spinduliavimas dažniu, kurį jau kažkas užėmė. Kartais tai būtina, kai kada gaunasi netyčia, bet reikia kiek įmanoma to vengti. Pavyzdžiui, jei jūs turite numatytu laiku tam tikru dažniu perduoti pranešimą ar esate susitaręs su kuo nors dėl ryšio laiko ir dažnio, tada neišvengiamai teks sudaryti laikinų nepatogumų tuo dažniu užmezgamam kitų radijo mėgėjų ryšiui ar net darbui tinkle. Gali būti, kad jūs negirdite dirbančios stoties, tačiau jo korespondentą galite girdėti ir kelsite jam trukdžius. Tuo atveju, paklausę “Ar dažnis laisvas?” telefonu bei “?” ar “QRZ?” telegrafu, sulauksite reakcijos ir įsitikinsite, kad jūs trukdote operatoriui, kurio negirdite.

Tų pačių procedūrų laikykitės, derindami anteną (derindami siųstuvą, būtinai naudokitės antenos ekvivalentu) – net nebandykite įjungti siųstuvą ir pradėti derinimą, nepasiklausę ir neįsitikinę, kad dažnis tikrai laisvas. Radijo mėgėjų diapazonai labai apkrauti, todėl dėmesys savo kolegoms palengvins gyvenimą visiems.

DARBAS PER RETRANSLIATORIŲ

Nors darbas per retransliatorių praktiškai vyksta telefonu, yra tam tikrų ypatumų, kurių nepasitaiko, dirbant normaliu telefoniniu režimu. Dauguma retransliatorių yra “atviro” tipo, tad bet kas, turintis aparatūrą, galinčią veikti retransliatoriaus priėmimo ir siuntimo dažniais, gali įsiterpti. Tokiais retransliatoriais pasinaudojama paprasčiausiai paspaudus siųstuvą įjungiantį mygtuką. Kai kurios šių “mašinų” yra riboto “priėjimo” - reikalauja atitinkamo dažnio tono, eilės tonų ar impulsų, ar kitų priemonių, kas leidžia išvengti atsidarymo nuo atsitiktinio signalo.

Pagrindinė retransliatoriaus paskirtis - išplėsti mobiliųjų ir nešiojamųjų radijo stočių veikimo spindulį. Fiksuotųjų stočių darbas turėtų būti apribotas iki minimumo. Retransliatoriai labai tinka ir visuomeniniam ryšiui, pvz. pranešimams apie kelių eismo įvykius, nelaimes.

Retransliatorių visų pirma reikia pagaminti ar nupirkti, kažkas, eikvodamas savo laiką ir lėšas, turi jį įrengti ir prižiūrėti jo eksploataciją. Tas “kažkas” kartais yra asmuo, bet dažniau - tai grupė entuziastų, pasiryžusių padėti kolegoms ir organizuoti retransliatoriaus darbą, kaip tam tikrą projektą. Dėl šios priežasties visiems, dirbantiems per retransliatorių, svarbu kiek įmanoma teikti pagalbą asmeniui ar grupei, prižiūrinčiai jų dažnai naudojamą retransliatorių.

Pakalbėkime apie tai, ką reikia ar ko nereikia daryti, dirbant per retransliatorių, kad darbas būtų kuo efektyvesnis:

  1. Klausykite dirbančių per retransliatorių, kuriuo ruošiatės naudotis. Kiekviena sistema turi savo ypatumų. “Nesilaužkite” į retransliatorių, kol jums neaišku, kaip jis dirba.
  2. Teisingai nusakykite savo tapatybę. Dirbdami iš automobilio, informuokite apie tai: pvz., “Čia LY3DM automobilyje”. Visiškai nepriimtina įsijungti į retransliatoriaus darbą, neprisistačius, kas jūs.
  3. Užmezgant ryšį, pirmiausia reikia parodyti, kad užėmėte dažnį. Dažniausiai tai atliekama, paprasčiausiai pranešant: “Čia LY1BA, klausausi šiuo dažniu”. Kartais sakoma: “Visiems, čia LY3AA, klausau”. Niekada nesiųskite CQ ilgai, nes bet kuris galimas korespondentas klausydamasis šiuo dažniu išgirs ir trumpą kvietimą.
  4. Perdavimai turi būti trumpi ir apgalvoti. Nemonopolizuokite retransliatoriaus. Kai kurie retransliatoriai automatiškai išsijungia po tam tikros perdavimo trukmės (3 min. ar net mažiau) ir turi būti įjungiami iš naujo. Prisiminkite, kad viskas, ką jūs kalbate, gali būti išgirsta ir ne radijo mėgėjų, turinčių atitinkamą aparatūrą. Nesudarykite jiems blogos nuomonės apie radijo mėgėjus.
  5. Ryšio per retransliatorių metu, prieš pradėdami perdavinėti, visuomet padarykite kelių sekundžių pauzę, leisdami kitoms stotims pasinaudoti retransliatoriumi. Gal kas nors nori įsijungti į pokalbį, ar perduoti ypatingos skubos pranešimą.
  6. Nesistenkite įsiterpti į ryšį, nebent jūs turite pasakyti ką nors labai svarbaus. Nutraukti kitų pokalbį eteryje taip pat nemandagu, kaip ir įprastą tiesioginį pokalbį.
  7. Jei tik įmanoma, stenkitės naudoti simpleksą, t.y. tiesioginį kontaktą - ne per retransliatorių. Tai atlaisvins retransliatorių tiems, kurie tiesiogiai susisiekti negali.
  8. Naudokite minimalią galią, reikalingą ryšį palaikyti. Tai - bendra taisyklė ir svarbiausia mandagumo bei padorumo išraiška.
  9. Daugelis retransliatorių gali susijungti su komerciniu telefono tinklu. Griežtai draudžiama naudoti šią galimybę bet kam, kas susiję su bizniu. Ši priemonė neturi būti panaudota ir tam, kad išvengti mokesčio už paslaugas. Nesinaudokite retransliatoriaus prisijungimo prie telefoninio tinklo galimybe ten, kur egzistuoja reguliarus telefoninis ryšys. Atminkite, kad piktnaudžiaujant šia privilegija, galima jos visai netekti.

TELEGRAFO PROCEDŪROS

Darbo telegrafu (CW) procedūros vystėsi daugiau nei šimtą metų, kadangi tarptautinį Morzės kodą pradėta naudoti dar laidinėse linijose. Telegrafas yra tikrai populiari ryšio rūšis. Dabar darbas telefonu bando sumažinti CW populiarumą, tačiau laidoti telegrafą dar anksti. Pasiklausius norinčių užmegzti ryšį su retu DX “grūsties” eteryje, ar to, kas vyksta per telegrafo varžybas, tuo nesunku įsitikinti. Be to, CW turi keletą pranašumų prieš kitus darbo režimus, Visų pirma tai, kad signalo juostos plotis yra mažesnis, dėl to daugiau stočių telpa į siauresnę radijo dažnių spektro juostą. Bet kuris mėgėjas, vengiantis dėl savo tingėjimo pasiekti tinkamą lygį, kad galėtų naudoti telegrafą, praranda maždaug pusę mėgėjiško radijo malonumų.

Geras perdavimas:

Daugeliu atvejų telegrafą galima palyginti su kalba pasakytu žodžiu. Profesionaliam telegrafistui tai yra visiškai tas pats. Vienok lygiai kaip dikcija privalo būti raiški, kad gerai suprastume kalbą, taip ir dirbant CW, privalu išlaikyti tikslų ženklų formavimą ir intervalus. Šių dalykų mokymosi procesai yra panašūs. Pradedantysis telegrafo operatorius jaučia tą patį stresą ir spaudimą, kaip ir mažas vaikas, besimokantis kalbėti. Jis taip pat gali įgyti blogų įpročių,t.y. tampa pašalinės įtakos veikimo objektu, kas gali kelti žalą kasdieniam jo darbui.

Neabejotinai lengviau išmokti naudotis telegrafu dabar, kai tam yra labai daug pagalbinių priemonių (pvz. kompiuterinės programos), nei prieš keliasdešimt metų, kai mėgėjų darbas eteryje praktiškai vyko tik telegrafu. Kita vertus, dabar yra kiek mažiau būtinumo tai daryti, negu anksčiau. Tiesa, mokėti naudoti telegrafą reikalauja taisyklės, tačiau yra per daug visokių išimčių. Pagaliau, gavus leidimą eksploatuoti stotį, galima visą darbo eteryje laiką skirti darbui tik telefonu ar skaitmeniniais režimais, ką dauguma ir daro.

Seniau žinoti telegrafą buvo būtina tam, kad būtų įmanoma užmegzti ryšį, o ne tik gauti leidimą. Šiuo metu taip pat yra daug priemonių, kurios iš pažiūros skirtos darbui palengvinti, bet, deja, tik padeda įgyti žalingų įpročių. Pavyzdžiui, kai kurie mokytojai iš karto pradeda mokyti dirbti elektroniniu raktu. Kur kas geriau pradėti nuo darbo paprastu raktu, išmokstant skirti ženklus pagal jų skambesį, siekiant imituoti mašininį perdavimą. Tai padeda išmokti valdyti raumenis, kurie manipuliuoja raktą, kas vėliau padeda kokybiškiau įsisavinti ir elektroninį raktą.

Norint išmokti gerai perdavinėti tekstą telegrafu, privalu žinoti, kas yra geras perdavimas. Kai kuriose šalyse organizuojami praktiniai telegrafo tekstų transliavimai eteryje. Neturint galimybių to pasiklausyti, galima pasinaudoti jau minėtomis kompiuterinėmis programomis ar kai kur išlikusiais automatiniais Morzės kodo davikliais.

Dar viena šiais laikais aktuali problema: daug CW operatorių nesugeba išlaikyti deramų pauzių, kadangi atsirado daug aparatūros su VOX relėmis, įgalinančiomis klausytis pauzėse tarp perduodamų ženklų. Dirbant CW, šios relės valdymas suderintas minimaliai vėlinimo trukmei, taigi relė įsijungs ir išsijungs staigiai. Deja, kai kuriuose aparatuose ji įsijungia nepakankamai staigiai, tad pirmojo ženklo pirmas brūkšnys ar taškas dingsta. Kartais pasitaiko atvirkščiai: relė per lėtai išsijungia ir iškraipomi priimami ženklai. Norėdamas to išvengti, operatorius sulieja žodžius į krūvą, relė nespėja išsijungti dėl per trumpų pauzių, ženklai neiškraipomi, tačiau tokį perdavimą skaityti labai sunku.

Telegrafu perduoti tobulai labai sunku, todėl kiekvienas operatorius privalo nuolat siekti kuo tikslesnio perdavimo, bet besitobulindami saugokitės pakliūti į spąstus, į kuriuos dažnas patenka. Ar nesigauna jūsų Q kaip MA, Y kaip NM, P kaip AN? Netgi dirbdami elektroniniu raktu jūs galite išsiugdyti klaidingą braižą. Būkite pats sau didžiausiu kritiku ir stenkitės, kad jūsų perdavimas bet kokiu greičiu būtų be jokių priekaištų.

BK sistema

Dirbdamas telegrafu, jūs turite tikrą BK – galimybę perdavimo metu girdėti kitos stoties signalą pauzėse tarp ženklų. Todėl nebereikalingi ilgi kvietimai, nes jūs tuoj pat išgirsite, kad stotis atsako kažkam kitam. Tokiu būdu panaikinama dalis QRM. Jei abu korespondentai turi BK sistemą, niekas nedirba siuntimo režimu be reikalo. Jei siunčiančios stoties priimti negalima ar norima ją sustabdyti, priimanti stotis gali perdavimą nutraukti. Jei tuo dažniu atsiranda kitas signalas, jis tuoj pat išgirstamas, ir galima imtis atitinkamų veiksmų. Jei perduodamas pranešimas, bet kuri nepriimta dalis greitai atstatoma, nes, kad nedelsiant būtų sureaguota, užtenka paprasčiausiai nuspausti raktą. Labai patogu šia sistema naudotis, siunčiant CQ, nes, kai kas nors įsiterpia ar pradeda kviesti jus, iš karto galima sustoti. Siunčiant CQ, jūs galite pasinaudoti kodiniu išsireiškimu QSK, kurį perduodami, parodote, kad jūsų aparatūroje yra BK sistema, o potencialiam korespondentui belieka tuo tik pasinaudoti. Tiek BK sistemos turėjimas, tiek sugebėjimas gerai ja naudotis yra aukštos operatoriaus klasės požymiai.

DARBAS TELEFONU

Reikiamų procedūrų taikymas šiuo atveju ne mažiau svarbus, kaip ir dirbant telegrafu. Telegrafijoje žodžiai perduodami raidė po raidės, tad natūralu, jog tenka griebtis įvairių santrumpų. Dirbant telefonu, santrumpos nebereikalingos ir praranda prasmę.

Kaip ir užmezgant telegrafinį ryšį, labai svarbu tiksliai pranešti korespondentui apie jo signalo skaitomumą ir stiprumą. Telegrafu tai atliekama, perduodant ištisinius žodžius ar naudojant kodinius išsireiškimus. Telefonu paprastai sakoma “Girdžiu jus penkiais septyniais”, tačiau jei reikia labai kruopščiai priimti informaciją, galima korespondento signalą charakterizuoti detaliau, pvz., “Jūsų signalas silpnas, bet aš viską galiu priimti”, arba “Jūsų signalas stiprus, tačiau dėl vietinių trukdžių sunku priimti”.

Darbo telefonu praktika:

Efektyvus ryšys telefonu, kaip ir telegrafu, reikalauja geros operatoriaus kvalifikacijos. Įprotis bet kokiu būdu “išpešti” rezultatą, gali privesti prie to, kad pageidaujamos kvalifikacijos siekti teks dar ilgai.

Naudokitės VOX arba priėmimo-perdavimo mygtuku. Jei jūs, kaip ir dauguma, naudojatės VOX (siųstuvo valdymas nuo operatoriaus balso), nenaikinkite šio privalumo, sakydami “aaaaahh”, kad išlaikytumėte pritrauktą relę. Jei valdote siųstuvą rankomis, kartais atleiskite valdymo mygtuką, kad siųstuvas neįsijungtų nuo pašalinio triukšmo ir, kad neatsitiktų taip, jog kalbėsite vienu metu su korespondentu, ką neretai tenka išgirsti. Nebūkite monologistu – tuo, kuriam patinka klausytis savęs.

Klausykitės atidžiai. Labai natūralu atsakyti garsiausiai girdimai stočiai, bet nepatingėkite, jei yra pasirinkimas, atsakyti geriausiai stočiai. Ne kiekvienas gali pasistatyti kilovatinį stiprintuvą, bet tai ne priežastis, kad mėgėjas negalėtų turėti geriausios kokybės signalo. Nedarykite malonumo operatoriui, “užplėšusiam” galią ir keliančiam baisius trukdžius, atsakydami būtent jam, nors kviečia dar ir kita stotis.

Dažnai įterpkite savo šaukinį. Pasakykite jį dažnai ir aiškiai, vienodu tonu. Labai dažnai atpažinimo procesas sujaukiamas. Sparčiausias telefoninis ryšys gaunasi ne su tuo, kuris kalba greitai, o su tuo, kuris kalba raiškiai. Labai svarbus jūsų šaukinio perdavimas: jei jis bus neteisingai suprastas, teks dėti pastangas klaidai ištaisyti.

Klausykitės prieš perduodami. Įsitikinkite, kad dažnis tikrai niekieno neužimtas. Telefoniniai diapazonai iš tikrųjų yra labai apkrauti ir trukdžių išvengti neįmanoma. Tai verčia mus būti dar paslaugesniais ir taktiškesniais.

Palaikykite pastovų moduliacijos lygį. Jei jūs atsuksite mikrofono stiprinimo rankenėlę iki galo, priversite kitus klausytis ir pašalinių garsų, dažniausiai neskirtų pasirodyti eteryje. Kalbėdami laikykite mikrofoną kuo arčiau burnos, tik nepūskite į jį oro, o mikrofono stiprinimą sureguliuokite taip, kad girdėtųsi tik jūsų balsas. Geriausia laikyti mikrofoną prie burnos kampučio ir kalbėti ne tiesiai į mikrofoną, o pro jį. Jei naudojate stacionarų mikrofoną, irgi nekalbėkite tiesiai į jį, nes bus girdimi spragsėjimai, kurie iškraipys jūsų kalbos kokybę.

Turėkite po ranka popieriaus ir pieštuką. Pasižymėkite, apie ką jūsų potencialus ar esamas korespondentas kalba, tada jūs galėsite atsakyti į visus užduotus klausimus ar tiksliai pakomentuoti jo teiginius. Priešingu atveju gali susidaryti vaizdas, kad jūs piktybiškai ignoruojate jo pastabas.

Venkite pasikartojimų. Nekartokite iš naujo to, ką jūsų korespondentas tik ką pasakė. Tiesiog pakanka pasakyti, kad jūs viską priėmėte, nebandant to įrodinėti.

Venkite tuštybių. Dirbant telefonu, pasitaiko daug ir, deja, užkrečiančių blogų išsireiškimų, pvz.: “Viskas suprasta”, “Kaip sakoma”, “Vaje vaje”, “Hai hai”, arba garsus juokas, egzaltuota kalba. Jei norite sekti kuo nors, tai sekite gero operatoriaus pavyzdžiu.

Venkite prieštaringų ar dviprasmiškų temų, tokių, kaip politika, seksas, taip pat nešvankybių, nesvarbu, jog visuomenė jas gal ir toleruoja.

Identifikuokite raides žodžiais tik tada, kai to reikia. Norint tiksliai perduoti žodžius, kuriuos galima įvairiai suprasti ar, siekiant tiksliai perduoti savo šaukinį, derėtų naudotis tarptautine fonetine abėcėle. Tik nereikia persistengti.

Radiotelefoninio ryšio sparta (dirbant labai dideliu tikslumu) priklauso praktiškai tik nuo operatorių kvalifikacijos. Būtina išmokti kalbėti tokiu greičiu, kuris leistų puikiai viską suprasti bei, esant poreikiui, užfiksuoti perduodamą pranešimą. Ypač tai svarbu, jei pasitaiko panašaus skambesio bet skirtingos reikšmės žodžių.

“Apvalus stalas”. Teisingai naudojamas “apvalus stalas” duoda daug pranašumų. Sumažėja trukdžių, ypač visoms stotims dirbant tuo pačiu dažniu. Valdant siųstuvą rankiniu būdu, ar naudojant VOX sistemą, pokalbis gali būti gyvas ir įdomus, kiekviena stotis gali sėkmingai įsijungti į pokalbį.

Netinkamai vykdomi “apvalūs stalai”, gali atrodyti ir labai prastai. Monologistas, ilgai kalbantis niekus, negali būti pertrauktas, todėl jūsų kalba turi būti kuo trumpesnė ir prasmingesnė. “Įsibrukti” į pokalbį yra nekorektiška ir nesportiška, todėl nebandykite įsiterpti į “apvalų stalą” ar dviejų mėgėjų pokalbį, jei jūsų nekviečia.

Pakankamai sunku priimti signalus, esant trukdžiams, dar sunkiau, esant nekokybiškam signalui, todėl visuomet patikrinkite, ar suderinta jūsų aparatūra.

DARBAS SU DX

Viename ar kitame radijo mėgėjiškos veiklos etape darbas su DX stotimis tampa svarbiausiu tikslu. Kaip ir bet kurioje kitoje radijo mėgėjo darbo fazėje, rezultato galima siekti teisingais ir klaidingais keliais. Bandykime kai kuriuos aptarti.

Mėgėjas, kuriam sunkiai sekasi susisiekti su DX stotimis, gali lengvai nustatyti, kad to priežastis ne prastas siųstuvo efektyvumas, bet nekokybiškas jo signalo priėmimas, ar kai kviečiama netinkamu momentu. Darbas su DX reikalauja specifinių žinių ir praktikos, kas ateina palaipsniui. Jei jūs kviesite tiesiog CQ DX, jums gali atsakyti tolima stotis, bet vargu ar ji bus iš retų tarpo. Kita vertus, jei jūs nesate pakankamai patyręs, kad suprastumėte, jog bangų sklidimo sąlygos turi būti palankios, stotis gerai suderinta, o antena atsukta reikiamon pusėn, jums niekas neatsakys, ir pasieksite tik to, kad sukelsite nereikalingus QRM.

Siuntimas CQ DX skirtinguose diapazonuose turi ne tą pačią reikšmę:

Darbas su retomis stotimis.

Gali pasitaikyti, kad perdavus CQ DX, jums pavyks “nuskinti” labai retą DX. Deja, paprastai taip nebūna, dėl to svarbiausia, ką jums reikia daryti – klausyti, klausyti ir dar kartą klausyti. Prieš užmegzdami ryšį su stotimi, jūs privalote ją išgirsti. Jei visi perdavinėja, niekas nesiklauso. Būkite pėdsekiu.

Jei jums nepavyko pirmam išgirsti DX, jį rasite kiek žemesniu dažniu (dažniausiai gana plačioje juostoje) už tą, kuriuo girdisi mišrainė iš daugybės šaukiančių stočių signalų, nors kartais galite išgirsti ir tuo pačiu dažniu. Ši makalynė aprimsta tuo metu, kai DX stotis pradeda pati siųsti signalus (tačiau tai nėra taisyklė, nes daug kas nenustoja perdavinėti net tada), tuo metu jūs ir galite ją išgirsti. Neskubėkite įsijungti į šį chorą, o geriau truputį paklausykite, pabandykite išsiaiškinti jo įpročius, suprasti, kurio dažnio jis klausosi (gerai dirbantis DX retai klausosi savojo dažnio), o jau po to bandykite kviesti pats.

Kartais padeda toks metodas: kai stotis, su kuria DX užmezga ryšį, baigia perdavinėti, tiesiog perduokite savo šaukinį. Tačiau būkite atsargus – kartais tokia taktika gali atnešti žalos, nes ne visiems DX operatoriams tai patinka.

Jūsų kvietimai turi būti trumpi, energingi. Nereikia perdavinėti korespondento šaukinio, jis ir taip jį žino, svarbiau perduoti savo šaukinį, todėl pakartokite jį porą kartų. Ištaikykite laiką, kai kelios stotys šaukia DX, o jis klausosi ir pabandykite.

Per tam tikrą laiką jūs įgysite patyrimo ir išmoksite įvairių triukų, kartais ir nelabai gerų. Pastarieji, laikui bėgant, turi išnykti iš jūsų arsenalo, kadangi labai svarbu, kokį įspūdį jūs paliksite savo kolegoms.

Etikos kodeksas.

Vienas efektyviausių būdų užmegzti ryšį su DX yra jo darbo stiliaus išsiaiškinimas ir jo darbo technikos laikymasis. Žinokite, kada ir kur kviesti, kaip ilgai kviesti, o kada paklausyti, laukiant savo šanso. Darbas su DX turi tam tikrą nerašytą etikos kodeksą ir procedūras, kas daro šią veiklos rūšį dar malonesne kiekvienam, jei kiekvienas to laikosi.

Liūdniausia, kai tenka išgirsti plūdimąsi ir kitų įžeidinėjimą, paprastai iš “mūsų” pusės, kai vienas kitą tiesiog stengiasi sutrypti, kad tik pasiektų savo “grobį”. Dažnai viskas baigiasi tuo, kad DX stotis, neiškentusi to, paprasčiausiai išsijungia.

Labai nesinorėtų, kad Lietuvos radijo mėgėjai elgtųsi, kaip kai kurie rytų ir pietų Europos operatoriai, kurių nedrausmingumas visiems puikiai žinomas. Atminkite, kad protingai ir kultūringai dirbdami visuomet pasieksite geresnių rezultatų, nei grubieji kolegos.

Dažnio pasirinkimas.

Norint šiek tiek pakelti savo kvalifikaciją darbe su DX, nekenktų nors truputį žinoti apie bangų sklidimą. Svarbiausi lemiantys faktoriai būtų šie:

Diapazono pasirinkimas priklauso nuo kitų minėtų faktorių. Tikėtis užmegzti tolimą ryšį vasaros vidurdienį 80 m diapazone Saulės aktyvumo ciklo maksimumo metu – nerimta, tačiau minimumo metu vidurnaktį galima susisiekti su labai vertingomis DX. Įgijus patyrimo, panašiai galima nustatyti ir kitus principus, kuriais vadovaudamiesi jūs išmoksite susiorientuoti, kada, kur ir su kuriuo Žemės rutulio rajonu susisiekti jūsų šansai geriausi. Turėdami praktikos ir deramą techniką, jūs išmoksite naudotis įvairiuose biuleteniuose skelbiama informacija apie bangų sklidimo sąlygas.

Bangų sklidimo sąlygos dažnokai leidžia nedidelės galios signalams nukeliauti nemažus atstumus. Žinokite, kad palaipsniui dirbant vis aukštesniu dažniu, galios reikšmė mažėja. Štai kodėl taip populiarūs 20, 15 ir 10 m diapazonai tarp DX “medžiotojų”.

APSIKEITIMAS QSL KORTELĖMIS

Užmezgęs ryšį, radijo mėgėjas, ypač pradedantysis, siunčia savo korespondentui ryšį patvirtinančią kortelę ir tikisi gauti atsakymą. Šios kortelės vadinamos QSL, kas tarptautiniu kodu reiškia: “Aš patvirtinu priėmimą”. Galioja toks svarbus apsikeitimo QSL kortelėmis principas: į gautą kortelę atsakyti būtina.

Kadangi siųsti korteles kiekvienam korespondentui būtų pernelyg brangu, beveik visos radijo mėgėjų organizacijos turi savo QSL biurus. Čia atėjusios QSL išskirstomos ir nustatyta tvarka perduodamos tiems, kuriems priklauso. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse kiekvienas turi pateikti QSL biurui tam tikrą kiekį sau adresuotų vokų su pašto ženklais, į kuriuos dedamos jam priklausančios QSL ir išsiunčiamos. Kortelės kitų šalių korespondentams siunčiamos į šalies QSL biurą, ten išrūšiuojamos ir siunčiamos į kitas šalis. Už QSL išsiuntimą imamas mokestis, kurio dydis priklauso nuo siunčiamų QSL svorio ir tuo metu galiojančių pašto tarifų.

Kaip taisyklė, QSL biuras aptarnauja tik nacionalinių radijo mėgėjų organizacijų (Lietuvoje tai – LRMD) narius, o ne narių QSL grąžina atgal. Yra šalių, kuriose QSL biurų nėra ir apsikeisti kortelėmis įmanoma, tik siunčiant jas tiesiogiai savo korespondentui. Taip siųsdami, nepamirškite, kad jūsų QSL jam gali būti nelabai reikalinga, tad, norėdami gauti atsakymą, turite kompensuoti atsakymo pašto išlaidas. Tai daroma siunčiant pinigus (nors tai grubus Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas) ar tarptautiniais pašto kuponais, nepamirštant įdėti sau adresuotą voką. Praktika rodo, kad tiesiogiai siunčiamų QSL atsakymo procentas didesnis, tačiau vis vien ne šimtaprocentis.

Reti DX dažniausiai patys savo QSL nesiuntinėja. Šį darbą už juos atlieka vadinamieji QSL menedžeriai, kuriems ir reikia siųsti korteles. Informaciją, kur siųsti kortelę, duoda DX stoties operatorius ryšio metu, tad atidžiai paklausykite ir viską žinosite. Nepavykus sužinoti QSL menedžerio ryšio metu (per daug nesistenkite, nes tenkindami savo smalsumą, atimate iš kolegų laiką, per kurį galima užmegzti ryšius su kitais), tai galima sužinoti iš įvairių DX biuletenių, pagaliau, retai pasitaiko, kad kas nors iš artimiausių kolegų nežinotų tos informacijos.

QSL kortelė – paskutinis ryšio akordas, tačiau jo skambesio kartais tenka ilgokai palaukti. Galima tik dar kartą priminti: kantrybė – tai savybė, kurios labiausiai reikia radijo mėgėjui.


Už šį straipsnį dėkojame jo autoriui p. Albinui Štaraičiui ( LY2MM )