Kas yra radijo mėgėjai?

Žinių radijo eteryje apie radijo mėgėjus (laida „Prie pietų stalo“, 2011-01-19, parsisiųsti):

Trumpai

Sunku vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą. Šiuo pavadinimu galima pavadinti daug įvairių žmonių: ar tai tas, kuris pasiėmęs keletą radijo detalių ir lituoklį, sulituoja schemą, kuri pypsi, mirksi, ar stiprina garsą? Ar tai tas, kuris naudoja radijo ryšio priemones savo malonumui? Ar tas, kuris klauso radijo aparatu stoties M-1? Šiuose puslapiuose kalbama apie vadinamus "HAM" - tai radijo mėgėjai, kurie, turėdami specialias radijo ryšio priemones, užmezga ryšius tarpusavyje tarp tokių pat radijo mėgėjų, esančių visame pasaulyje. Ar mūsų daug? Lietuvoje galima būtų priskaičiuoti apie 800 oficialių radijo mėgėjų. Dalis, aišku, nėra aktyvūs, tačiau į radijo mėgėjų sąskrydį kiekvieną vasarą susirenka įspūdingas skaičius žmonių, radijo ryšį vadinančių savo hobi. Užsienio šalyse yra irgi didelis skaičius radijo mėgėjų, todėl eteryje pabendrauti su užsieniečiu yra tikrai paprasta (aišku, priklauso nuo pasirinkto diapazono, radijo bangų sklidimo sąlygų ir pan.).

Ir jaunas, ir senas

Mūsų pasaulis tankiai apgyvendintas žmonėmis, kurie savo laisvalaikį skiria kokiam nors mėgstamam užsiėmimui-hobi. Tai ir kolekcionieriai, žvejai, medžiotojai (ar tiesiog mėgstantys išgerti), fotomėgėjai, sodininkai... Kartais žmogaus užsispyrimas ir kruopštumas siekiant užsibrėžto tikslo verčia su pagarba žiūrėti į jų užsiėmimą – vienas iš degtukų pastato ištisą miestą, kitas dėl reto pašto ženklo išvažinėja ne tik visą Lietuvą, bet ir užsienį (nors dažnai dėl to iškyla konfliktai su artimaisiais). Tikri entuziastai mėgstamam užsiėmimui skiria visą laisvalaikį, kartais ir dalį miego. Todėl ir vieno pomėgio kartais yra per daug. Tačiau yra hobi, į kurį galima sujungti medžiotojo azartą ir kolekcionieriaus aistrą, verčia užsiimti konstravimu, mokėti užsienio kalbas, žinoti geografiją ir radijotechniką. Tai radijo mėgėjai – trumpabangininkai (ultra-).

Pagal paskutinius duomenis, radijo mėgėjų pasaulyje yra keletas milijonų. Patiems jauniausiems mažiau nei 10 metų, vyriausiems – virš 70m. Tuo užsiima menininkai ir mokslininkai, kariškiai ir namų šeiminikės, mokytojai ir politiniai veikėjai, darbininkai ir karaliai (taip!).

Kodėl trumposios (ultra-) taip traukia skirtingų charakterių ir pomėgių žmones? Norint atsakyti į šį klausimą, pirmiausia reikia suprasti, kame yra radijomėgėjystės esmė. Kaip jau minėjau, trumposios bangos sklinda dideliais atstumais atsispindėdamos nuo jonosferos ir žemės paviršiaus. Tačiau neišvengiamai kuri tai dalis energijos prarandama. Bangų atsispindėjimo ir sugėrimo energijos laipsnis priklauso nuo atmosferos jonizacijos, t.y. saulės aktyvumo. O šis aktyvumas labai nepastovus ir gali keistis labai stipriai paros bėgyje. Todėl įsijungdamas radijo stotį niekada nežinai, kas tavęs laukia: mirtina tyla ar visą krūva tolimų stočių signalų.

Neapibrėžtumą taip pat sukuria ir skirtingas radijo mėgėjų aktyvumas iš įvairių šalių. Tai, be abejo, yra visai suprantama – niekas iš mūsų negali pašvęsti savęs radijo ryšiui 24 val. Per parą. Todėl jei jau jums pavyko susirišti su kokiu nors radijo mėgėju, pvz iš Trinidado, tam turi būti visa grandinė sutapimų: jis turi būti įsijungęs radijo stotį tuo pačiu metu kaip ir jūs, tarp jūsų ir jo turi būti stabiliai geros bangų sklidimo sąlygos, kažkuriuo momentu jūsų radijo stočių dažniai turi sutapti (jei nenaudojate SPLIT, hi), jūsų signalas neturi pradingti šaukiančių stočių fone. Kaip matote, pravesti ryšį reikia ne tik įgūdžių, kantrybės, technikos, bet ir sėkmės. Kuo tai ne medžiotojiškas azartas? Tai azartas, kaitinamas noro pasiekti patį tolimiausią, patį rečiausią, patį neįprasčiausią ryšį, prikelia jus iš lovos 3 val. nakties ir verčia bėgti prie radijo stoties...

Galų gale, pats tolimiausias, rečiausiąs ryšys padarytas. Na ir kas tai? Dabar jis neatrodo “pats pats”. Tuo labiau, kad jūs įsitikinęs, kad “pats pats” ryšys dar ateityje. Ir jūsų azartas ne tik kad neišblėsta, bet ir dar labiau užsiliepsnoja.

O kaip įrodyti, kad ryšys, kainavęs jums daug kantrybės, laiko, bemiegių naktų, padarytas? Apsišarvokite kantrybe ir laukite QSL kortelės iš Trinidado. Tai dokumentas, įrodantis jūsų ryšio atlikimą. Dabar jūs galite drąsiai į savo sąrašą įtraukti naują šalį ir girtis visiems pažystamiems. Be to, galite gauti ir diplomą, jei įvykdysite kai kurias sąlygas. Ir jumyse prabunda kolekcionierius.

Praeis laikas, ir tolimi ryšiai nebebus retenybė jums. Per vieną valandą jums gali pasisekti pašnekėti ir su JAV, ir su Filipinais, ir su Prancūzija. Pas jus atsiras nuolatiniai korespondentai (ir draugai) įvairiuose žemynuose. Ir tuose susitikimuose su draugais yra kokia tai romantika... Džonas iš Adelaidės papasakos apie orą pas juos, Masa iš Tokijo pasigirs pasistatęs naują anteną, Chose iš Kostarikos girs naujai įsigytą transiverį... O jeigu jūsų prieš metus būtų paklausę, kur yra Kostarika arba kokioje šalyje yra Adelaidė, jūs būtumėte tik gūžtelėjęs pečiais... Dabar net be atlaso gerai orientuojatės ir Azijoje, ir Afrikoje. Anglų kalbos lygis jau nesulyginamas su tuo, ką išmokote mokykloje. Ir kaip sugebėjote žengti tokį žingsnį per metu? Rodos nei mokėtės, tik dirbote eteryje. Tiesa, teko ir su technika pavargti – geresnę anteną pasistatyti, radijo stotį patobulinti. Bet užtai dabar ir magnetofoną galite pataisyti, ir televizoriuje gedimą atrasti. Viso to išmokė užsiėmimas radijo mėgėjiška veikla. Turbūt dėl to radijo mėgėjiška veikla turi tiek daug pasekėjų.

Yra ir kita radijo mėgėjų veiklos pusė – sportinė. Kiekvieną savaitgalį vyksta aibė varžybų – pradedant vietinėmis baigiant tarptautinėmis. Kad išbandyti savo jėgas su radijo mėgėjais iš kitų šalių, jums nereikia niekur važiuoti – viskas vyksta pas jus prie radijo stoties. Ir kas žino, gal jūs tapsite pasaulio čempionu ?

Kaip susitikti eteryje?

Nors mėgėjiškas ryšys trumposiose bangose priklauso nuo daug įvairių sutapimų ir atsitiktinumų, tai visiškai nereiškia, kad susitikti su kolega eteryje yra labai sunku ar tai vyksta retai (na nebent ultratrumposiose bangose aukštesniuosiuose diapazonuose). Pas trumpabangininkus yra savos priemonės atsitiktinumų ir sutapimų įtaką sumažinti iki minimumo.

Pvz., jei norite susitikti su žmogumi, sutariate laiką, vietą ir atpažinimą (pirmadienį 18 val. prie Katedros, jis rankoje laikys knygą). Kažkas panašaus yra naudojama ir pas trumpabangininkus, nors kartais susitikimas planuojamas tik iš vienos pusės. Dažnai radijo mėgėjas tiesiog veda paiešką eteryje ir praveda ryšius su stotimis, kurios jį domina. Kartais tai būna susitarimas iš abiejų pusių.

Ir taip, susitikimo vieta. Tai radijo eteris, trumpu (ultra-) bangų diapazonas. Tačiau dabar tiek daug įvairių stočių dirba eteryje (nesunku tuo įsitikinti, užtenka pasukti radijo imtuvo rankenėlę), todėl pasakyti “susitiksime trumposiose bangose” yra tas pats, kaip pasakyti “susitiksime Vilniuje”. Trumpabangininkams išskirti 9 pakankamai siauri ruožai:

  • 160 metrų (1,81-2 MHz)
  • 80 metrų (3,5 – 3,8 MHz)
  • 40 metrų (7-7,2 MHz)
  • 30-metrų (tik telegrafas 10,1 - 10,15 MHz),
  • 20-metrų (14 - 14,35 MHz),
  • 16-metrų (18 - 18,168 MHz),
  • 15-metrų (21 - 21,45 MHz),
  • 12-metrų (24,89 - 24,99 MHz),
  • 10-metrų (28 - 29,7 MHz).

(įvairiose šalyse diapazonų skaičius ir plotis skiriasi)

Taigi vieta, kur galima sutikti bendraminčius, žinoma. Ir jei trumpabangininkas neturi omeny ryšio su konkrečiu korespondentu, o tik domisi, su kuo dabar galima pravesti ryšį, jis įjungia siųstuvą ir į eterį siunčia “visiem, visiem...”. Galimas ir trečias, tarpinis atvejis: jei ryšiai jums įdomus ne su visais, o tik su tam tikra grupe, pvz Australija. Tada irgi duodamas bendras šaukimas, tačiau jis kryptingas: “visiems radijomėgėjams Australijoje...”. Tada, kai norima padaryti ryšį su konkrečiu korespondentu, sutariama vieta – konkretus dažnis +- trukdžiai.

Ryšio laikas ir naudojamas diapazonas priklauso nuo bangų sklidimo sąlygų. Paprasčiausia padaryti ryšį su savo kaimynu ar iki 70 km atstumu esančiu korespondentu, kadangi tiesioginio matomumo (ir truputį daugiau) atveju sklinda tiesioginio matymo banga, kurios signalo slopinimui įtakos turi tik sutiktos kliūtys ir žemės išgaubimas – kliūtys, kurios nekinta nei priklausomai nuo oro, nei metų ar paros laiko. Bet kaip žinoma, kuo tolimesnis ryšys-tuo įdomiau. Ir čia reikia naudoti bangų atspindžius nuo jonosferos ir žemės.

Saulės radiacija iššaukia viršutinio atmosferos sluoksnio jonizaciją. Tas sluoksnis vadinamas jonosfera. Didėjant saulės radiacijai, daugėja laisvų elektronų ir jonų, todėl didėja ir sluoksnio elektrinis laidumas. Į jonosferą patekusi radijo banga lūžta, vyksta dalinis arba pilnas jos atspindėjimas. Aišku, dalis radijo bangos energijos yra sugeriama. Todėl priklausomai nuo jonosferos elektrolaidumo ir radijo bangos dažnio būna įvairus bangų sklidimas. Taigi radijo banga, nuo jūsų antenos nukeliavusi iki jonosferos, ten atsispindėjusi, gali pasiekti atstumą iki 4 000 km. Bet jei bangos daro keletą šuolių – atsispindi nuo jonosferos, tada nuo žemės, vėl nuo jonosferos ir t.t., ryšys gali būti užmegstas su radijo stotimi, esančia kitoje žemės pusėje.

Taigi diapazonai 160 m. ir 80 m. yra “naktiniai” – tolimi ryšia galimi tik naktį ir žiemos metu esant minimaliam saulės aktyvumui.

Diapazonai 40, 30, 20 m. yra “universalūs”.

16, 15, 12, 10 m. yra tik ‘dieniniai”. Tolimi ryšiai vėlai vakare įmanomi tik susidarius išskirtinėmis sąlygomis.

Taigi apie dažnius išsiaiškinome. Be skirtingų diapazonų, trumpabangininkai (ultra-) naudoja skirtingas darbo rūšis. Turbūt populiariausia ir paprasčiausia TB diapazonuose yra darbas “telefonu” – vienpuse moduliacija SSB, kai apsikeitimas informacija vyksta kalbant į mikrofoną. Tai greičiausia naujokų perprantama darbo rūšis, nors dėl jos labai pyksta “užkietėję” telegrafistai. Taigi kita labai populiari darbo rūšis – telegrafas (CW) naudojant Morzės abėcėlę. Turbūt daug kartų matėte senuose rusiškuose filmuose apie II pasaulinį karą, kaip radistai raktu “pypsi“. Aišku, dabar telegrafiniai raktai yra pusautomačiai ar automatiniai, nors dar yra dirbančių ir su tradiciniais (taip pat kaip yra žmonių, kolekcionuojančių senovinius automobilius). Dirbti telegrafu reikia daug įgūdžių ir daug kas šios darbo rūšies nemėgsta, bet negalima nuneigti, kad tai pati efektyviausia darbo rūšis, kas liečia tolimus ryšius ir ryšius tarp didelių trukdžių.

Pastaruoju metu visur išplitus kompiuteriams, ir pas radijo mėgėjus atsirado aibė naujų skaitmeninių darbo rūšių, kuriose palaikomas ryšys tiesiogiai tarp kompiuterių – packet, PSK, FSK, Amtor, SSTV (radijomėgėjiška televizija), RTTY (teletaipo atmaina – buvo naudojama ir ankstesniais laikais) ir t.t. Taigi kiekvienas gali atrasti jį dominantį variantą.

Kaip trumpabangininkai atpažįsta vienas kitą eteryje? Netgi kai jums telefonu skambina geras pažįstamas, jūs ne visada galite jį pažinti. O kaip eteryje, ypač jeigu dirbama ne “balsu”, o pvz telegrafu? Tam yra naudojama stočių identifikavimo sistema – taip vadinami šaukiniai. Kiekviena radijo stotis turi savo numerį – šaukinį, nežiūrint į tai, ar ji radijomėgėjiška, ar karinė, ar tarnybinė. Šaukinys – tai radijo stoties vardas, o trumpabangininkams – tai ir pseudonimas. Kitaip ir negali būti – Antanų ar Romų eteryje dešimtys, o pasikartojančių šaukinių nėra – kiekvienas yra unikalus.

Šaukiniai gali būti įvairūs. Muzikinės radijo stotys (M-1, Radijo centras ir pan.) turi melodijas, kosminiai laivai – pagal laivo pavadinimą, paprastos stotys – skaičių ir raidžių rinkinį.

Kad pagal šaukinį būtų galima identifikuoti stoties priklausomybę kuriai tai šaliai, pirmiausia šaukinyje nurodoma kilmės šalis. Lietuva turi kombinaciją LY, Vokietija DA, DL, Italija I ir panašiai. Tada eina skaičius, apibrėžiantis šalies rajoną (jei šalis didelė) ar kitokią priklausomybę (kolektyvinė stotis, naujokas ar pan. – įvairiose šalyse įvairi tvarka), o po to vėl raidžių kombinacija, nurodanti konkretų asmenį.

QSL kortelės

QSL kortelė – tai į atvirutę panaši kortelė, bet individuali, kurią privalo turėti kiekvienas radijo mėgėjas ir dažniausia kiekvienas radijo mėgėjas spausdinasi sau individualias, išsiskiriančias korteles. Padarius ryšį su kokia nors tolima šalimi, tai dar nėra įrodymas, kad ryšys įvyko. Ryšys patvirtinamas paštu apsikeičiant QSL kortelėmis, kuriose nurodomas tavo ir tavo korespondento šaukinys, ryšio data ir laikas, diapazonas, girdimumas ir t.t.

Ką konkretaus radijo mėgėjai veikia turėdami savo šaukinius, aparatūrą, QSL, tam skirtus dažnius ir disponuodami keliomis darbo rūšimis?

Ogi užsiėmimas tikrai labai įvairus. Vieni mėgsta tolimų retų stočių medžioklę (vadinamų DX), kiti – dalyvavimą varžybose: kiekvieną savaitgalį vyksta aibė varžybų, kurių pagrindinis principas yra bendras – padaryti kaip gali daugiau ryšių su tam tikra grupe stočių per ribotą laiko tarpą (ryšiai negali kartotis) ir teisingai perduoti bei priimti perduodamą informaciją. Dar kiti kolekcionuoja diplomus – kažkas panašaus į sovietinių laikų “garbės raštus” (chi-chi), kurie išduodami už tam tikrą skaičių ryšių su tam tikros kategorijos radijo mėgėjais (pvz. Ryšiai su Biržų radijo klubo nariais arba su 200 skirtingų pasaulio šalių). Dar kiti užsiima radijo ryšio technikos ir antenų konstravimu ir bandymu, bangų sklidimo sąlygų turimu, ryšiais per palydovus (taip, yra ir tokių galimybių), ryšiais naudojant bangų atspindžius nuo mėnulio ar meteorų. Sunku viską išvardinti. Tačiau jeigu jūs susidomėjote ar manote, kad tai gali būti įdomu, ir turite bent elementarias radijo technines žinias – kreipkitės į Lietuvos radijo mėgėjų draugiją. Jie jums papasakos daugiau ir nurodys tolimesnį kelią. Ir kas žino, galbūt mes susitiksime eteryje?

Paruošė Dainius, LY4OO

*dalis šio straipsnio teksto iš RV6LML ruošiamos knygos apie radijo mėgėjus