|
|
LIETUVOS RADIJO MĖGĖJŲ DRAUGIJA |
||||||||
UTB KOORDINATORIAUS TINKLAPIS |
|||||||||
Šie puslapiai skirti radijomėgėjams - ultratrumpabangininkams, kuriuos domina radijo ryšys 50 Mhz ir aukščiau |
|||||||||
|
|
| ||||||||
|
Oleg LY3UE Paskirtas UTB koordinatoriumi LRMD Visuotiniame Narių Susirinkime, Vilniuje 2010 m. kovo 6 d. |
|||||||||
Nuo ko pradėti? Kur yra palydovai? Kiek jų? Kokiame dažnyje jie dirba? Į visus šiuos klausimus atsakymus rasite apsilankę specializuotuose Interneto svetainėse, kur yra pateikta informacija apie radijo mėgėjų tarnybos palydovus. AMSAT puslapis.Čia sutelkta informacija apie visus radijo mėgėjų palydovus, jų statusą, darbą, dažnius ir t.t. Palydovų statusas Palydovų pavadinimai, diapazonai, dažniai, darbo tvarkaraščiai ir kita informacija Alternatyvus puslapis, informacija panaši į tą, kurią rasite AMSAT puslapyje. Mike DK3WN puslapis SAT prezentacija (MS Power Point) Paruošė Oleg LY3UE Apsilankę AMSAT puslapyje jau galime žinoti kokie yra palydovai ir kur jie dirba. Bet dar reikia žinoti kada mus dominantis palydovas atsiras virš mūsų vietovės. Tai svarbu žinoti, nes radio mėgėjiškų palydovų orbita nėrageostacionari, t.y jie nuolat skrenda virš žemės paviršiau, o jų greitis ir aukštis skiriasi. Tam, kad mes galėtume žinoti tikslią palydovo padėtį yra specialios priemonės, palengvinančios šį darbą. Lengviausia yra stebėti palydovų trajektoriją specializuotose Interneto svetainėse, kur parodoma mus dominančio palydovo vietą realiame laike. Prieš pradedant sekti palydovą, reikia nurodyti savo tikslias geografines koordinates, tuomet bus galima apskaičiuoti ir numatomas artimiausias orbitas. Bet geriausia yra naudoti specialias programas, kurios po įdiegimo ir pagrindinių nustatymų suteikia daug daugiau papildomų servisinių funkcijų, nei Interneto on-line stebėjimo programos. Tokių progaramų sąrašą galite rasti apsilankę šiame puslapyje. Dalis šių programų yrą apmokestintos, dalis-nemokamos. Iš nemokamų galima parekomenduoti patogią ir funkcionalią programą Orbitron, kuri yra išversta ir į lietuvių kalbą. Naudojant programas palydovų sekimui būtina laikas nuo laiko atnaujinti taip vadinamus Keplerio duomenis (angl.-Kepleriant elements)-specialų skaičių rinkinį, kuris padeda programoms apskaičiuoti palydovų poziciją erdvėje. Atitinkamai sukonfigūravus programas jos tai daro automatiškai, svarbiausia turėti prisijungimą prie Interneto. Taip pat yra svarbu, kas kompiuerio laikas būtų tiksliai nustatytas,-kitaip programos apskaičiuos palydovo vietą su paklaida. Jei Jūs jau dirbate UTB 2m ir 70cm diapazonuose, turimų antenų pilnai pakaks. Nemanykite, kad darbui per palydovus reikalingos specialios, daug elementų turinčios antenos. Atvirkščiai, didelės antenos su su siauru diagramos lapeliu yra mažiau patogios dėl savo valdymo nes sunkiau nusitaikyti į nuolat judantį palydovą. Todėl paprastos 5-7 elementų antenos tam taip pat tinka. Pateikiu naudingų nuorodų sąrašą (ačiū Tadui LY2BAW). Papraščiausios antenos Kokius palydovus galėsite išgirsti daug priklauso ir nuo to, kokį aparatą naudosite stebėjimui ar darbui per palydovus. Matomai pastebėjote, kad dalis palydovų signalų retransliavimui naudoja tik FM moduliacija, o kiti dirba linijinio transponderio režime, kai ryšiams gali būti naudojama SSB ar CW moduiacija. Nuo to priklauso ir tai, kokį aparatą galėsite panaudoti. Pradžiai, jei turite tik dviem diapazonais dirbančius FM aparatus (net nešiojamus) pagaminus paprastas antenas galite pabandyti dirbti per populiarų palydovą AO-51. Taip, tai yra įmanoma, yra net patarimai dirbantiems specialiai su nešiojamais FM rankinukais. Bet daug įdomiau dirbti per palydovus naudojant SSB ir CW moduliaicijos rūšis. Suprantama, kad naudojamas transiveris privalo dirbti 2m ir 70cm bangų ruožuose SSB/CW Turint tokius transiverius yra svarbu palaikyti pastovų priėmimo ir siuntimo dažnį, o kadangi ne visi transiveriai gali dirbti pilno duplekso režime, kai yra galimybė kontroliuoti save siunčiant tuo pačiu metu, darbas tokiais režimais tampa sudėtingas. Patartina naudoti automatinę dažnio korekciją pajungus transiverį prie kompiuterio per CAT sąsają. Labai patogūs operuojant per palydovus yra transiveriai su specializuota SATL funkcija.( IC-910, IC-821, TS-790, TS-2000, FT-847, FT-736 ir t.t.). Naudojant SATL funkciją įmanoma klausytis savo "downlink" signalo operatyviai koreguojant doplerio poslinkį. Bet visada yra prasmė išnaudotį visas šios funkcijos galimybes, pajungus tokį transiverį prie kompiuterio kur yra instaliuota specialį programa, kai TX ir RX dažniai koreguojami automatiškai. Tai yra "aukščiausias pilotažas" dirbant su palydovais, kai visi valdymo procesai yra automatizuojami, o operatoriui nereikia atlikti aibės veiksmų, dėl kurių prarandamas brangus laikas ieškant ir sekant palydovus per visą jų praskridimo orbitą. Apie tai yra nemažai informacijos Internete anglų kalba, bet Tadas LY2BAW LY konferencijoje yra parašęs straipsį su naudingais patarimais. Šio straipsnio originalas (kalba netaisyta)pateikiamas čia: ---------------------------------------------------------------------------------------------------------- Ko reikia siekiant kad antena pati automatiskai --------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Jei susidomėjote HAM palydovais, aibe informacijos rasite internete. Siūlau paskaityti AMSAT konferencijos, skirtos būtent palydovams, laiškus, o jei patiks-užsiprenumeruoti sau. Pasižiūrėkite trumpą prezentaciją (MS Power Point), kurią paruošė Oleg LY3UE. Palydovai yra įdomūs ir todėl, kad kai kurie iš jų transliuoja telemetrinę informaciją, kurią galimą priimti ir dekoduoti. Daug programų signalų dekodavimui galite rasti DK3WN puslapyje Video nuorodos apie darbą per palydovus: |
